Celiulitas – tai poodinio sluoksnio ląstelių uždegimas, kuriame susitelkia vanduo ir įvairūs toksinai. Tikslus šio sutrikimo terminas yra panikulitas. Bet viešojoje erdvėje dažniausiai išgirsite žodį „celiulitas“ arba junginį „apelsino žievelės sindromas“.
Celiulito problema kamuoja įvairaus amžiaus moteris, kurios dėl „apelsino žievelės“ odos net gėdijasi rodyti savo kūną, ir tik labai retais atvejais vyrus (tai atvejai, kuomet trūksta vyriškų hormonų, arba sergama tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, Klinefelterio sutrikimu).
Celiulitas neturėtų skambėti kaip baisi diagnozė, nes apie 85 – 98 proc. visų subrendusių moterų turi arba ateityje turės šį odos pakitimą. Ir vis tik, tai problema, verčianti moteris jaustis nepilnavertėmis, dar baisiau – negražiomis. Taip jaustis verčia pasireiškiantys celiulito simptomai:
Vieni celiulitą vadina liga, kiti tik nemaloniu kosmetiniu odos defektu, dėl kurio jaudintis neverta. O kaip yra iš tikrųjų? Specialistai tikina, kad tai priklauso nuo celiulito stadijos. Celiulitas gali būti keturių stadijų. Pirmoji signalizuoja, kad sutriko medžiagų apykaita, kad galbūt geriate per mažai vandens arba nepakankamai sportuojate. Ketvirtoji – pati sudėtingiausia ir vadinama liga. Tai odos poodinio sluoksnio sutrikimas, kurio negydant pradeda kamuoti sunkumas kojose, patinimai, pasikeitusi odos spalva, o kartais net skausmai. Taigi, kad moterys jaustųsi gražios, sveikos ir pasitikėtų savimi, su celiulitu kovoti reikia.
Bet nuo ko celiulitas atsiranda? Atlikta daug mokslinių tyrimų, bandančių atsakyti į šį klausimą, ir vis tik mokslininkai nėra vieningos nuomonės. Dominuoja kelios pagrindinės celiulito atsiradimo hipotezės: specifinė, priklausanti nuo lyties odos architektūros (celiulitas būdinga moterų problema, vyrus jis kamuoja gerokai rečiau), jungiamojo audinio pakitimai, kraujagyslių pakitimai ir įvairūs poodiniai uždegimai. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir teorijos, teigiančios kad tai normali moters būsena, su kuria kovoti nėra prasmės. Visose pateiktose teorijose tiesos, bet kuri tiksliausia, sunku pasakyti.
Įdomu tai, kad pagrindinių priežasčių sąraše nematyti viršsvorio problemos. Pasirodo, jis nevertinamas kaip faktorius, lemiantis celiulito atsiradimą, nes viršsvoris laikomas nenormalia kūno būsena.
Celiulitas kamuoja itin didelį procentą visų pasaulio moterų. Nors išvengti jo beveik neįmanoma, tačiau pavėlinti jo atsiradimą arba sulėtinti plitimo procesą – galima. Fizinio aktyvumo stoka, nepakankamas skysčių vartojimas, kontraceptinių vaistų vartojimas gali būti vieni iš faktorių, pagreitinančių celiulito atsiradimą ir plitimą. Jei norite didžiuotis lygia oda šlaunų, pilvo ir sėdmenų srityje reikėtų atsisakyti alkoholio, aštraus maisto, kurių toksinai įstringa riebaliniame audinyje, derėtų mesti rūkyti. Drastiškos dietos kovojant su celiulitu taip pat nepadės, nes jūs mesite svorį, o mazgeliai, esantys ant odos nedings.
Taigi, išsiaiškinome nuo ko atsiranda celiulitas. Jei pabandysite bent šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą: daugiau judėsite, valgysite daug daržovių ir atsisakysite žalingų įpročių, tai sulėtinsite celiulito vystymąsi ir plitimą.